Kalvarija

Ten, kur plaиios Sыduvos lygumos ima kalvom banguoti, puoрtis miрkais ir eюerais, o platлjanti Рeрupлs vaga sietuvom sыkuriuoja - Kalvarijos юemл. Kalvarijos savivaldybлs kaimynai-Lazdijai, Marijampolл, Vilkaviрkis ir Lenkijos Respublika.
Kalvarijos savivaldybлs юemлs plotas - 44044 hektarai, joje gyvena apie 15 000 gyventojш.
Regiono centras - Kalvarijos miestas - vienas reikрmingiausiш Lietuvoje pasienio punktш. Per Kalvarijа eina tarptautinл automagistralл "VIA\ BALTICA", reikрminga geleюinkelio linija "Kaunas-Рeрtokai-Suvalkai", geri keliai jungia su Alytumi, Lazdijais, vaizdingomis Viрtyиio eюero apylinkлmis. Savivaldybлs teritorijoje tyvuliuoja apie pusрimtis eюerш, iр kuriш didюiausias - Orijos (85, ha).
Kalvarijos apylinkлse stыkso nemaюai piliakalniш ir senkapiш, vis dar neatskleidюianиiш paslapties, kas ir kodлl vietovei davл Kryюiaus keliш stoties vardа (lot. Kalvarija -"kaukoliш vieta'}.
Nuo legendomis apipintos senovлs iki рiш dienш Kalvarija garsлja kaip darbриiш ir kыrybingш юmoniш kraрtas, ne kartа kлlжsis iр pelenш, aktyviai siekжs laisvлs ir savivaldos, iрsaugojжs tautinб savitumа, su viltimi юvelgiantis j ateitб.
Kalvarija - vienas seniausiш Uюnemunлs miestш. Raрytiniai istoriniai рaltiniai teigia, kad miрkingame Рeрupлs slлnyje 1660 m. gyveno 30 gyventojш, kaimas vadinosi Triobiais - pagal vienш иia pirmiausiai apsistojusiш bлgliш nuo rusш invazijos pavardж. Ryюtinga ir darbрti giminл greitai pasistaиiusi pastoges sau ir gyvuliams. Naujakuriш gyvenvietл plлtлsi. 1690 m. jau minimas Kalvarijos dvaras su 65 valstieиiш durnomis (kiemais), o 1700 m. - Triobiш -Kalvarijos miestelis.
1705 m. Lietuvos Didюiosios Kunigaikрtystлs (LDK) raрtininkas ir Kirsnos girininkas Mykolas Juozapas Sapiega leido prie Рeрupлs vingio pastatyti pirmаjа medinж baюnyиiа. 1728 m. Kalvarija tampa parapijos centru (pirmasis oficialus klebonas - Kazimieras Aboleviиius).
Iki 1712 m. Kirsnos (Nemunaiиio) girininkijа, kurios teritorijos atitinka dabartinлs Kalvarijos seniыnijа, valdл LDK marрalka Marci-jonas Valaviиius. Po jo mirties valdymа perлmus юmonai Antaninai, Kalvarija, kaip valdovo miestas, jau turлjo iрrinktа savivaldа - magistratа, teismа, юydш kabalа.
1713 m. rugpjыиio 30 d. karalius Augustas II suteikia privilegijа Kalvarijos юydams. Tш paиiш metш lapkriиio 25 d. seniыnijos valdytoja.
A.Valaviиienл pasiraрo miesto steigimo aktа. 1720 m. rugsлjo 5 d. Mykolas Kaributas Servacas Viрnioveckis рб aktа patvirtina. To pakako, kad karalius Stanislovas Augustas 1791 m. gruodюio 27 d. suteiktш Kalvarijai miesto privilegijа ir patvirtintш jo herbа. Kalvarijos savarankiрkumo simboliu tapo atvaizdas pusiau padalinto skydo. Vienoje jo dalyje - Dievo apvaizdos akis, antroje - mыras su vartais ir bokрtu, paюymлtu dangaus spalvos raide "K". Skydas papuoрtas karыna ir apsuptas laurш vainiku.
Miesto privilegija Kalvarijai suteikл teisж turлti savo rotuрж, krautuves, skerdyklas -mлsines, statyti plytinж, o nepatenkintiems teismo sprendimu miestieиiams skшstis Gardino teismui ar net LDK tribunolui.
Vizualiai Kalvarija, kaip reikрmingas demografinis vienetas, bene pirmа kartа paюymлta Siriso sudarytame Prыsijos, Rusijos ir Austrijos юemлlapyje, fiksuojanиiame 1773-1795 m. bыklж.
Po Lietuvos ir Lenkijos valstybлs юlugimo (1795 m.) Kalvarija atiteko Prыsijai, o suformavus du departamentus (Naujаjа Prыsijа) su 16 pavietш, ji tapo Balstogлs departamento pavieto centru. Kalvarijos pavietа sudarл 13 valsиiш.
Prыsijai pralaimлjus karа su Prancыzija ir 1807 m. suformavus Varрuvos kunigaikрtystж, Kalvarijos pavietas priskirtas Lomюos departamentui, kurio ribos nuo 1816 m. sutapo su Rusijai priklausiusia Lenkijos karalystлs Augustavo vaivadija. Tai paskatino dar spartesnб miesto vystymаsi. Tiesiant Peterburgo-Varрuvos plentа, dar prieр 1829 m. Kalvarijoje buvo pastatyta II kategorijos arkliш stotis (architektas V.Rikрelis). 1859 m. jau veikл knygynas, prekiaujantis vokiрkomis, lenkiрkomis, rusiрkomis, net юydiрkomis knygomis. 1863 m. atidaryta Sv. Jurgio vardo ligoninл.
Vлlesni istoriniai vingiai buvo reikрmingi tiek teritoriniams, tiek kultыriniams bei ekonominiams kraрto pokyиiams. 1883 m. иia jau veikл viena staиiatikiш cerkvл vadininkams bei jш рeimoms, antra - pulkui.
Lietuviрkos spaudos draudimo metais Kalvarija tapo jos platinimo centru istorijai palikusiu kraрto knygneрiш karaliumi vadinto Juozo Kanclerio "knygneрiш motulлs" Agotos Zigmantaitлs ir kitш lietuvybлs puoselлtojш vardus. XIX a. pabaigoje Kalvarijos sunkiшjш darbш kalлjime buvo kalinami nacionalinio judлjimo veikлjai V.Kudirka, "sietyno" bylos dalyviai J.Cлsnas, J.Kaиergis, A. ir P.Matulaiиiai.
1913 m. Kalvarijoje gyveno jau per 14 200 gyventojш. Veikл 9 fabrikai, ыkininkш draugijos, юemлs ыkio maрinш nuomos punktas, spaustuvл, keletas knygynш, buvo pagyvлjusi kultыros ir рvietлjiрka veikla. Taиiau per Pirmаjб pasaulinб karа per du treиdalius miesto sudegл. Buvo sugriauti ir 28 parapijos kaimai.
1916 m. apskrities centrа perkлlus j Alytш, Kalvarija neteko apskrities miesto teisiш.
Kalvarijos miesto atkыrimo procesas prasidлjo labai sudлtingomis Lietuvai sаlygomis - vykstant nepriklausomybлs kovoms prieр bolрevikus, lenkus ir bermontininkus.
1920 m. rugsлjo 15d. Kalvarijoje surengtos Lietuvos ir Lenkijos delegacijш derybos dar karo veiksmш sustabdymo perkeliamos j Seinus, nutraukiamos ir atnaujinamos spalio 7 d. Suvalkuose. Ten pasiraрytos sutarties Lenkija nepaiso. Jos okupuotame Suvalkш-Vilniaus kraрte Kalvarija tampa pasienio miestu, jau Marijampolлs apskrities valsиiaus centru.
Nors ir netekжs komunikacijos mazgo reikрmлs bei ыkinлs veiklos uюnugario, miestas sugebлjo atsigauti. Pagyvлjo prekyba, amatai, vлl pradлjo veikti karрyklos, aliejaus spau-dykla, garo ir vandens malыnai, mechaninлs ir ыkio maрinш dirbtuvлs. 1922 m. pavasarб
pradлti Kazlш Rыdos-Рeрtokш geleюinkelio tiesinimo darbai. Pastatyta nauja mыrinл klebonija, paremontuota per karа apgriuvusi baюnyиia.
Nors apie 1920 m. miesto ыkininkai pradлjo keltis б viensлdюius, 1923 m- paиioje Kalvarijoje dar gyveno per 4500 gyventojш.
1924 m. buvo patvirtintas Kalvarijos miesto valsиiaus teisлmis statusas ir veikл savivaldybл, gyvavusi iki pat 1940 m. perversmo.
Antrojo pasaulinio karo metais jau pirmа vokieиiш puolimo dienа uюimtas miestas vлl buvo siaubingai nuniokotas.
Pokario laikotarpiu Kalvarija tapo apskrities, vлliau - to paties pavadinimo rajono centru. 1962 m., Kalvarijos rajonа dalimis priskyrus Marijampolei ir Vilkaviрkiui, pasienio miestas beliko apylinkлs centru. Sovietmeиiu jos teritorijoje pastatytos didesnлs бmonлs: verpimo fabrikas "Orija", pieninл, sieniniш medюiagш gamykla, didelis kiaulininkystлs kompleksas "Santaka" ir kt.
Prasidлjus Atgimimui, kalvarijieиiai tapo aktyviais jo dalyviais. Dar 1989 m. Kalvarijoje buvo atstatyti pokario metais nugriauti paminklai Motinai ir Laisvei. Vлliau atkurti ankstesnieji miesto gatviш pavadinimai.
Pagaliau atgavж visiрkа laisvж ir nepriklausomybж, Kalvarijos kraрto юmonлs patys kuria savo gerovж, stengiasi iрsaugoti ateities kartoms turtingа kultыrа bei gamtos paveldа.
Atgavus nepriklausomybж, buvusioje Kalvarijos turgaus aikрtлje (dabar Laisvлs gatvл) atstatytas paminklas Lietuvos Nepriklausomybei. Tai padaryta 1988 m. suradus ir atnaujinus ankstesniojo, nugriauto sovietmeиiu, liekanas.
1995 m. Kalvarija tapo centru seniыnijos, kuriai iki 1997 m. vadovavo Ina Sla-vickienл, vлliau - Jonas Kazys Dzirmeika.
Vykdant atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos administracinж teritorinж reformа, 2000 m. kovo 19d. surengti pirmieji rinkimai j Kalvarijos savivaldybлs tarybа. Pirmasis jos posлdis бvyko 2000 m. balandюio 4 d.
Savivaldybл susideda iр keturiш seniыnijш: Kalvarijos su centru Kalvarijos mieste (21611 ha plote per 11400 gyventojш gyvena 91 kaime ir iр jш 5800 - centre); Sangrыdos su centru Sangrыdoje (9903 ha, per 1900 gyventojш 34 kaimuose); Liubavo su centru Liubave (7444 ha, per 1000 gyventojш 32 kaimuose); Akmenynш (4650 ha, per 860 gyventojш 21 kaime).
Kalvarijos savivaldybei priklausanиioje teritorijoje yra 80 valstybлs saugomш kultыros vertybiш. Didюiausia iр jш - urbanistikos paminklas - 75 ha uюimantis senamiestis su bыdingu gatviш tinklu ir turgaus aikрte. Originalumu iрsiskiria sinagogш ir Talmudo mokyklos kompleksas su rabino namu. Iki рiш dienш yra iрlikж ir visi II kategorijos arkliш paрto stoties Kalvarijoje pastatai. Greta рio XIX a. pradюios architektыrinio komplekso tebлra 1821 m. pastatyta evangelikш liuteronш baюnyиia.
Archeologiniu poюiыriu бdomi akmens amюiaus stovykla - buvusi senojo юalvario amюiaus gyvenvietл Turlojiрkлs kaime (Kalvarijos seniыnija). Jа kasinлjant, aptiktas senosios Lietuvos gyventojas - "Kirsnos юmogus" (rekonstruota kaukolл eksponuojama Marijampolлs kraрto ir Lietuvos nacionaliniame muziejuje).
Kuрliрkiш kaime (Kalvarijos рen.), iрugdюiusiame tris garsius kraрtieиius - agronomа, kovш uю Lietuvos nepriklausomybж dalyvб, visuomenлs veikлjа Sergiejш Klimа (1886-1941), юurnalistа, visuomenлs veikлjа Adolfа Klimа (1889-1985) ir Vasario 16-osios Nepriklausomybлs Akto signatarа, istorikа Petrа Klimа (1891-1969) -jш gimtinлs sodybvietлje pastatytas atmintinis paminklas. Radiрkлs kaime (Sangrыdos рen. i vra iрlikusi tarpukario Lietuvos kariuomenлs Generalinio рtabo pulkininko Antano Malijonio (1904-1998) gimtinлs sodyba. Skaisteliuose (Liubavo рen.) gimл kompozitorius Jonas Benderius (1889-1954).
Kalvarijos savivaldybлs teritorija iрskaidyta б aрtuonias parapijas, jose yra penkios veikianиios katalikш baюnyиios.
Apie kraрto praeitб ir dabartб vaizdюiai byloja daug vertingш eksponatш sukaupжs muziejus, veikiantis Kalvarijos vid. mokykloje, бkurtas mokytojos Marijos Makarskaitлs. Muziejaus veiklа toliau sлkmingai plлtoja mokytojas A.Totoris.
Vienas iр pagrindiniш Kalvarijos savivaldybлs teritorijos gyventojш verslш buvo ir yra юemлs ыkis. Бregistruotos 253 бmonлs, taиiau daugumos jш veiklos pobыdis - paslaugos bei prekyba. Tik nedidelл dalis uюsiima юemлs ыkio produkcijos perdirbimu. Sыsninkuose veikianti юemлs ыkio bendrovл "Рaltekрnis" gamina sviestа, sыrius, grietinж. UAB "Kratonas", susidedanti iр malыno, grыdш saugyklos ir duonos kepyklos, tiekia vartotojams savos gamybos duonа ir pyragа, kvietinius ir ruginius miltus. Akcinл Bendrovл "Marijampolлs pieno konservai" Kalvarijos cechas gamina pieno produktus.
Komunalines ir kitas paslaugas gyventojams teikia specialiosios paskirties uюdaroji akcinл bendrovл "Kalvarijos komunalininkas', statybos darbais verиiasi uюdarosios akcinлs bendrovлs "Sumeda" ir "Ekosta", keleiviш perveюimu - uюdaroji akcinл bendrovл "Marbeta". Be to, Kalvarijos savivaldybлs teritorijoje veikia 18 uюdarшjш akciniш bendroviш filialш, kuriш pagrindinл ыkinл ir komercinл veikla susijusi su statybomis visoje Lietuvoje.
Kalvarija yra paranki vieta turizmo, aptarnavimo ir paslaugш infrastruktыros plлtotei. Investuotojш laukia kaimo ir paprastojo turizmo, vieрbuиiш ir vieрojo maitinimo, юemлs ыkio produkcijos gamybos ir perdirbimo, automobiliш serviso, transporto, kroviniш gabenimo bei sandлliavimo, verpimo, keramikos, plytш gamybos, nekilnojamojo turto bei infrastruktыros atnaujinimo ir kitos sritys.
Рiuo metu medicinos pagalbа kraрto bendruomenei teikia Kalvarijos ligoninл, Pirminлs sveikatos prieюiыros centras, Sangrыdos ambulatorija, A.Masilionio klinika, 9 medicinos punktai, 3 vaistinлs, 2 privatыs stomatologijos kabinetai.
Savivaldybлs teritorijoje veikia Marijampolлs apskrities Kalvarijos pensionatas ir iр vietinio biudюeto iрlaikomi Globos ir uюimtumo centras bei Vaikш laikinosios globos namai.
Savivaldybлs teritorijoje 2001-2002 mokslo metais veikл 20 рvietimo бstaigш: 3 vidurinлs mokyklos (tarp jш - ir l suaugusiшjш), 5 pagrindinлs, 9 pradinлs, 2 ikimokyklinio ugdymo бstaigos ir l papildomo ugdymo - Kalvarijos muzikos mokykla. Bendrojo lavinimo бstaigas lankл 2330 moksleiviш, рvietimo sistemoje dirbo 297 pedagogai.
Kalvarijos savivaldybei priklauso penkios sporto sales, futbolo aikрtл, 14 spono aikрtynш su tinklinio ir krepрinio aikрtelлmis, teniso kortas, autodromas. Dirba 19 spono darbuotojш. Populiariausios sporto рakos - futbolas, krepрinis, boksas, tinklinis, рaрkлs, рachmatai ir burlenиiш sportas. 2000 m. бsteigtas Kalvarijos sporto centras, kuriame treniruojasi 195 moksleiviai, veikia penki sporto klubai.
Net рeрis kartus Kalvarijos futbolininkai laimлjo Lietuvos kaimo jaunimo futbolo taurлs varюybas, du kartus dalyvavo TSRS taurлs varюybose. O vartininkas Gintautas Matulaitis 1947 m. юaidл Lietuvos rinktinлje ir tapo TSRS иempionu.
1956-1969 m. Kalvarijos юemж garsino Jono Kurantaviиiaus treniruojamos krepрininkлs. Populiari ir lengvoji atletika.
Nuo 1937 m. Kalvarijoje veikia vieрoji biblioteka. 2002 m. sukurtame bibliotekш tinkle yra 12 filialш, kuriш paslaugomis naudojasi beveik 6 tыkstanиiai skaitytojш.
1995 m. savivaldybлs centre бsteigtas literatш klubas "Rasa" (vadovл Asta Jankeliы-nienл). Jau iрleistas to paties pavadinimo kolektyvinis almanachas. Klubas rengia kыrybos vakarus, pristato knygas, kiekvienа rudenб Kalvarijoje organizuoja apskrities literatш рventж "Rudens spalvos".
Kultыrinio gyvenimo iрtakos Kalvarijoje sietinos su Lietuvos Didюiosios kunigaikрtystлs laikais, vлliau - su Kalvarijos parapijos бsteigimu. Pirmas lietuviрkas vakaras surengtas 1906 m. Buvo vaidinama komedija "Velnias ir Boba", A.Иechovo pokрtas "Meрka", dainavo choras. Aplinkiniuose kaimuose buvo labai populiarus klojimo teatras.
Nuo 1946 m. Kalvarijos choro dainininkai dalyvavo visose respublikinлse dainш ir рokiш рventлse, buvo nuolat gerai бvertinami konkursuose, apюiыrose (vadovai - P.Staniukynas, J.Grabauskas, J.Mikelskas, N.Gruodienл, V.Jureviиienл, M.Zubas, A.Venslova, N.Jakimaviиienл).
1991 m. tuometinis Kalvarijos vidurinлs mokyklos muzikos mokytojas J.Lukрys subыrл politiniш kaliniш ir tremtiniш chorа (рiuo metu vadovauja E.Rлkus). Garsыs Lietuvoje bei uю jos ribш ir Kalvarijos moterш choras (vad. D.Dzirmeikaitл), puиiamшjш orkestras (vad. J.Cipriseviиius), 1997 m. Z.Mankauskaitлs-Zeneviиienлs suburtas etnografinis ansamblis "Diemedis", humoro grupл iр Sangrыdos "Sangrija" (vad. A.Bapkauskienл). O nuo prieрkario metш gerai юinomш muzikantш ir dainininkш Svitojш iр Юaliosios kaimo (Liubavo sen.) sukurta kapela "Vлl geguюлs юiedai" tapo gyva kaimiрkos muzikos legenda, nuskambлjusia per visа Lietuvа ir uюsienio lietuviш bendruomenes.
Nuo 1985 m. Kalvarijoje veikia mлgлjш teatras "Titnagas", vadovaujamas reюisieriaus K.Krasnicko. "Titnago" artistai - nuolatiniai respublikiniш mлgлjш teatrш рvenиiш, festivaliш dalyviai, organizatoriai ir laureatai.
Рiuo metu kultыrinж veiklа Kalvarijos savivaldybлje plлtoja 3 chorai, 10 liaudiрkos muzikos kapelш, 5 vokaliniai ir 4 etnografiniai ansambliai, 5 dramos ir tiek pat рokiш kolektyvш, 4 humoro grupлs, puиiamшjш instrumentш orkestras. Kultыros бstaigш veikla yra neatsiejama nuo savivaldybлs Kultыros ir laisvalaikio centro rengiamш valstybлs ir kraрtieиiш рvenиiш, atlaidш, apskrities meno ir amatш dienш, kaimo kapelш рventлs "Kai armonika uюgroja". 1995 m. Kalvarijos laisvalaikio ir kultыros centras perkeltas j restauruotas erdvias patalpas.
Kad kalvarijieиiai ne vien duona sotыs, galima бsitikinti ir apsilankius jш graюiai tvarkomose gyvenvietлse, iрpuoselлtose sodybose. Pasijusti tikrais savosios юemлs рeimininkais, ugdyti giminлs groюб иia skatinama savivaldybлs organizuojamomis aplinkos tvarkymo apюiыromis, konkursais, gerosios patirties paskleidimu. O atvykusieji pavieрлti yra sutinkami smagia daina ir svetingai priimami. Taip, kaip tik leidюia iрtekliai ir dosni sыduvio рirdis.